Nuo 19 a. latviai valstiečiai  naudojo šventinius vežimus ir ornamentuotas roges, gamintas specialiems atvejams.

Šventiniai vežimai buvo daromi daugiausia mediniai, nes metalinės detalės buvo per brangios. Ratai taipogi buvo mediniai, nepritaikyti sunkiems kroviniams. Ilgainiui kai kurias vežimo detales, įskaitant ir ratų stebules, imta sutvirtinti metalu.

1929 m. Latvijoje buvo registruoti 177 197 vežimai su medžio ašimis ir 137 257 vežimai su metalo ašimis. 17% jų buvo išeiginiai, arba šventiniai, vežimai – brička, lineika ir dviračiai (dviejų ratų vežimas).

Žiemą žmonėms vežioti buvo naudojamos išeiginės rogės. Jas darė iš lenktų medinių detalių. Sėdynių nugarinė pusė dažnai buvo puošiama drožinėtu geometriniu ornamentu. 20 a. pirmojoje pusėje meistrai Latvijoje darė roges su kaltomis pavažomis ir geležinėmis detalėmis. 

Eksponuoti

1. Išeiginiai (šventiniai) ratai. Šventiniai ratai, pagaminti XX a. trečiame dešimtmetyje Vidžemėje. Dviviečiai, vienkinkiai.
2. Kelioniniai (šventiniai) ratai. Pagaminti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Naudoti iki penktojo dešimtmečio. Dviviečiai. Vienkinkiai. Latviai ūkininkai 19 a. antrojoje pusėje ir 20 a. pradžioje kelionėms naudojo tiek joms pritaikytus darbinius ratus, tiek ir šiam tikslui gamintus prašmatnius ratus.
3. Ilginis vežimas. Pagamintas trečiame dešimtmetyje Vidžemėje. Iki penktojo dešimtmečio naudotas važiuoti į  bažnyčią, į svečius, taip pat per vestuves. Vienkinkis.
4. Išeiginės rogės. Pagamintos 20 a. pradžioje Latgaloje. Naudotos žmonėms važiuoti ir nedideliam kroviniui pervežti. Dvivietės, vienkinkės.

Kinkinys prie Vytuolinių sodybos Arlavos valsčiuje 1937 m. Nuotrauka iš Talsų raj. muziejaus.

Išeiginės rogės Rygos senamiestyje, 20 a. pradžia. Nuotrauka iš Latvijos Nacionalinės bibliotekos.  

Kinkinys prie Vytuolinių sodybos Arlavos valsčiuje 1937 m. Nuotrauka iš Talsų raj. muziejaus.