Kalvis yra medtalo kalimo meistras. Kalimas, kaip pagrindinis metalo apdirbimo būdas, atsirado II tūkstantmetyje pr. m. e.

Latvijos kaimuose buvo dvaro ir valsčiaus kalviai. Jie gamino žemės ūkio ir amatininkų įrankius, geležines malūnų dalis, namų apyvokos reikmenis, kaustė arklius, metalinėmis pasagvinėmis prikaldami geležies pasagas arkliams prie kanopų, kalė atskiras vežimų ratų ir rogių dalis.

Arklių kaustymas

Atrodo, kad vinimis prikalamos pasagos Europoje atsirado tik apie 5–9 a. Nei senovės graikų, nei romėnų raštuose ar mene neužtinkami kaustyti arkliai. O štai viduramžių menas arklius su pasagomis vaizduoja dažnai.

Naminių arklių kanopos, trindamosi į lygią, kietą žemę, pamažu dyla, o jei žemė akmenuota, jos dar ir skilinėja bei lūžinėja. Vaikštant minkšta žeme, arklio kanopos išauga per ilgos, ir ima vystytis kanopų ligos.

Kad padidintų arklio darbinį pajėgumą ir palengvintų eiseną, kanopas kausto. Arklius kaustantis kalvis moka tinkamai apipjaustyti arkliui kanopas, nukalti įvairioms kanopų formoms derančias pasagas ir gerai  pakaustyti arklį.

Kanopų apipjaustymas, pasagų parinkimas ir pritaikymas priklauso ne tik nuo skirtingų kanopų, bet ir nuo arklio tipo ir jo darbo salygų.

Kalvis Ernestas Ermanis kausto arklį prie kalvės Lažos valsčiuje Kliaviniose, 20 a. pradžia. Nuotrauka iš Aizputės kraštotyros muziejaus.

Kalvio Ernesto Ermanio kalvė Lažos valsčiuje Kliaviniose, 20 a. pradžia. Nuotrauka iš Aizputės kraštotyros muziejaus.

Arklio kaustymas Strazdės valsčiuje 20 a. penktajame dešimtmetyje. Kalvis Oto Paldinis. Nuotrauka iš Talsų krašto muziejaus.