1991 m. atkūrus Latvijos valstybę, buvo panaikinti kolūkiai, kuriuose būta apie 30 000 arklių. 70 % iš jų pateko į privačių asmenų rankas.

Latvijos statistikos valdybos 2022 m. duomenimis, Latvijoje 2021 m. gale buvo 8,4 tūkst. arklių.

Mūsų laikais arklininkystė labiau susijusi su poilsiu ir sportu. Latvijos arkliai žinomi visame pasaukyje – tiek kaip aukštos klasės sportiniai žirgai, tiek kaip puikūs partneriai sportinėse jojimo mokyklose ar mėgėjams.

Pastaraisiais metais mažėja įprastinių važnyčiojamųjų arklių, bet daugėja sportinio tipo žirgų. Atsižvelgiant į užsienio šalių rinkos poreikius, ūkiuose auginami daugiausia sportinio tipo eksportui numatyti žirgai, kas žirgų augintojams yra pelno šaltinis.

Olimpinėse žaidynėse raiteliai pirmąsyk startavo 1900 metais. O reguliariai dalyvauja nuo 1912 m. Šiuo metu yra trys olimpinio jojimo sporto rūšys: išjodinėjimas, trikovė ir kliūčių įveikimas, arba konkūras. 2021 m. parolimpinėse žaidynėse Tokijuje Latvijos raitelis Richardas Snikus su žirgu King of the Dance išjodinėjimo varžybose du kartus iškovojo vietą ant garbės pjedestalo.

2000 metais Latvijos policijoje įsteigtas raitosios policijos padalinys, kuriam tarnybai tinkami žirgai parinkti pagal jų būdo savybes. Žirgai gali ir minią suvaldyti, ir nusikaltėlius sulaikyti, ir padėti ieškoti dingusių asmenų.

Arklys kaip gydytojas – šiuos žodžius galima pasakyti apie hipoterapijos arklius. Hipoterapija yra reabilitacijos metodas, kuriuo naudojami būdingi arklio judesiai, reikalaujantys iš paciento atsakomųjų veiksmų fiziniams ir fukciniams įgūdžiams atkurti ar išmokti. Gydoma jojimu. Šioje srityje pagrindas.

Paralimpinio išjodinėjimo raitelis Richardas Snikus su žirgu King of the Dance Tyrainės manieže demonstruoja Freestyle varžybų programą. 2021 metai. Paulo Čurkstės / LETA nuotrauka.