ilze

Kalvio amatas

Kalvis yra medtalo kalimo meistras. Kalimas, kaip pagrindinis metalo apdirbimo būdas, atsirado II tūkstantmetyje pr. m. e. Latvijos kaimuose buvo dvaro ir valsčiaus kalviai. Jie gamino žemės ūkio ir amatininkų įrankius, geležines malūnų dalis, namų apyvokos reikmenis, kaustė arklius, metalinėmis pasagvinėmis prikaldami geležies pasagas arkliams prie kanopų, kalė atskiras vežimų ratų ir rogių dalis. Arklių Kalvio amatas

Pasagos

1., 2. Pasagos, 19 a. Kalvis nukaldavo pasagą ir pakaustydavo arklį, pritaikęs pasagą kiekvienai arklio kanopai ir reikiamai ją apipjaustęs.3. Pasaga, 19 a., nukalta šlubam arkliui, kad koreguotų kojos kulną.4. Pasaga, 19–20 a., su gumos kamšalu. Tokios pasagos naudotos miesto arkliams kaustyti, kad slopintų pasagų kaukšėjimą grįstose gatvėse.5. Gamyklinė pasaga, 20 a. Sėkmės simbolis Arklio Pasagos

Račiaus amatas

Račius yra amatininkas, gaminantis medžio detales ratams, rogėms, išeiginėms rogėms ir žemės ūkio padargams – žagrėms, akėčioms. Iki 19 a. pramoninės revoliucijos amatininkai viską gamino rankomis. Po II pasaulinio karo ratų ir rogių dirbtuvės buvo nacionalizuotos ir įtrauktos  į Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos pramoninius kombinatus. Masinė kolektyvizacija sumažino arklių ir ratų poreikį, nes privčiojoje nuosavybėje Račiaus amatas

Amatininkystė

Amatininkystė – smulkioji gamyba rankų darbo pagrindu; gamybai naudojami paprasti įrankiai. Amatininkas – žmogus, besiverčiantis kokiu nors amatu. Amatininkystė vystėsi sykiu su žmogaus darbine veikla, kai iš akmens, molio, kaulo, medžio ir kitų medžiagų buvo gaminama viskas, ko reikėjo savam kasdieniniam naudojimui. Maždaug nuo 10 a. Latvijoje pradėta gaminti ir prekybai.  Nuo 18 a. kaimo Amatininkystė

Amatininkų gaminti pakinktai, naudoti iki 20 a. vidurio

Eksponatai 1. Apynasris, naudotas arkliui vesti už pavadžio. Pagamintas 20 a. pirmojoje pusėje. 2. Balnelis – arklinių pakinktų dalis. Pagamintas 20 a. pirmojoje pusėje. 3. Papilvės diržas. Pagamintas 20 a. pirmojoje pusėje.

Pagrindiniai valstybinių autokelių priežiūros darbai

Svarbiausi vaistybinių autokelių kasdieniai priežiūros darbai vasarą Asfaltuotuose keliuose:Užasfaltuojamos duobės ir įdubos, šalinamos atsiradusios asfalto klampios vietos, apdorojamas paviršius. Žvyrkeliuose:Užpilamos duobės ir  įdubos, atnaujinama žvyro danga, lyginama, profiliuojama. Žvyrkeliuose ir asfaltuotuose keliuose:Tvarkomi krūmai ir medžiai, pjaunama žolė, nuo važiuojamosios dalies šalinami medžiai, šakos, negyvi žvėrys ir kt. kliūtys, taisomos vandens išgraužos, kasami ir valomi grioviai, Pagrindiniai valstybinių autokelių priežiūros darbai

Kelių priežiūra šiais laikais

Ir šiais laikais kasdieniai kelių priežiūros darbai yra sezoniški. Latvijoje yra beveik 20 000 km kelių, iš jų valstybinių kelių tinklas yra 20 000 km, savivaldybių žinioje – maždaug 38 000 km, miško kelių – 13 000 km. Kiekvienas administratorius ir savininkas savo kelius prižiūri pats. Valstybinių kelių priežiūra vykdoma prioritetine tvarka, priklausomai nuo priežiūros klasės: A (aukščiausia), B, Kelių priežiūra šiais laikais

Kelių priežiūra žiemą

Ruoštis kelių žieminei priežiūrai atsakingi darbuotojai pradėdavę jau vasarą. Nuo Latvijos pirmosios respublikos laikų (1918–1940) kelius nuo užpustymo saugojo kartelių skydai. Šiek tiek buvo naudojamos ir eglučių gyvatvorės. Barstyti slidumą šalinančiomis medžiagomis – smėliu ir žvyru – nenereikėdavo, nes rogėms, kaip arkliniam transportui, tai būtų tik trukdę. Žiemos tarnybos pareigų būta dvejopų: pasyviosios tarnybos užduotis Kelių priežiūra žiemą

Kelių priežiūra – tęsinys

1945 m. Latvijos TSR Centrinė kelių valdyba turėjo trylika dar iki karo įkurtų kelių eksploatacijos skyrių  – Rygoje, Jelgavoje, Cėsyse, Liepojoje, Daugpilyje, Rėzeknėje, Smiltenėje, Ventspilyje, Valmieroje, Maduonoje, Bauskėje, Kuldygoje ir Balvuose – su eilės numeriais nuo 1 iki 13. Kontrolės ir priežiūros tikslais keliai buvo suskirstyti į distancijas kurias prižiūrėjo kelių meistras. Distancijos padalytos į Kelių priežiūra – tęsinys