Prisiminimus, kaip buvo atliekamas kelių lažas šiaurės Kurše, Stendės valsčiuje 19/20 a. slenkstyje, yra pateikęs K. Dravinis žurnale „Akadēmiskā Dzīve”, Nr.11, 1968 m. „Jis atsimena, jog seniau, kai pradėta tiesti vieškelius, kiekvienam ūkininkui būdavo išmatuojamas ir priskiriamas kelio ruožas, kurį jis turėdavęs išlaikyti tvarkingą. Šie ruožai būdavę skirtingo ilgio; žinovai teigę, jog tie esą matuoti, … Kelių priežiūra 

Rygos–Iecavos–Bauskės plento asfaltavimas, 1939 metai. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus. Rygos–Pskovo autokelio šlaitų tvirtinimas velėnomis, 1951 metai. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus. Akmenskaldė „Anmann”, 20 a. ketvirtojo dešimtmečio pabaiga. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus.

ž/d – žmogaus darbo dienosi.m – Išilginis metras Išdirbio normos ir kelio darbų pobūdis Latvijos TSR 9-ojoje kelių valdyboje per 8 darbo valandas 1948–1949 m. Dokumentas iš Latvijos kelių muziejaus archyvo. Kelio į Saldaus stotį grindimas, 1928 m. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus archyvo. Rygos–Pskovo kelio tiesimas prie Inčiukalnio, 1925–1926  m. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus archyvo.

Nuo 1919 m. Latvijos valstybės žinioje esantys keliai teritoriškai buvo paskirstyti kelių ūkiams. Juose 1925 m. įsteigė kelių meistro pareigybę, skirtą jo žinioje esančių kelio atkarpų ir tiltų tvarkingam palaikymui. Meistrui buvo pavaldūs įvairūs remontininkai, be to, jis turėjo teisę duoti nurodymus valsčiaus kelių taisytojams lažininkams. Savo teritoriją meistras apžiūrėdavęs raitas ar važiuotas ratais ar … Tiesimas ir priežiūra

Žodis „būvēt” ‘statyti’ į latvių kalbą atėjo 17 a. iš vokiečių kalbos. Terminas „būvniecība” ‘statyba’ pradėtas vartoti 19 amžiuje. Iki tol vartotas žodį „taisīt” ‘daryti’, tad ir kelius „darydavo”. 13 a. Pirmosios raštiškos žinios apie kelių taisymą: Livonijos ordino ir vyskupų sutartyse su valstiečiais šie, be viso kito, įpareigojami ir „taisyti kelius”. 1697 m. Vidžemės … Prieš “statymą” buvo “darymas”

Kelių lažas – kaimo nekilnojamojo turto savininkų pareiga taisyti ir prižiūrėti II ir III rūšies kelius. Tai galiojo nuo 13 a iki 20 a. šeštojo dešimtmečio. Kelių priežiūros darbus turėjo atlikti aplinkiniai valstiečiai, priklausomai nuo ūkių dydžio suskirsčius kelius į ilgesnes ar trumpesnes atkarpas. Atkarpos pradžią ženklindavo mediniu stulpeliu, ant kurio užrašydavo sodybos pavadinimą. Vieškelių … Kelių lažas

Kelias Skaistkalnė–Neretos, 1929 metai. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus. Kelio Smiltenė–Rauna tiesimas prie Daktero gatvės Smiltenėje, 1927. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus archyvo. Kelio Iecava–Subačius–Alūkšta tiesimas, 1927. Nuotrauka iš Latvijos kelių muziejaus archyvo.

Baudžiava – neapmokamos prievartinės pareigos, kurias turi atlikti pavaldusis žemvaldžiui; pavaldusis valstietis jas atlieka su savo padargais ir kitu inventoriumi, šitaip atsimokėdamas už teisę gyventi ir darbuotis jam skirtame ūkyje, taip pat už pono globą, rūpinimąsi ir pagalbą. Lažas buvo jau senovės Romoje kaip privalomas darbas valstybės labui. Pirmosios žinios apie lažą Latvijos teritorijoje yra … Baudžiava, lažas

Nuo 19 a. latviai valstiečiai  naudojo šventinius vežimus ir ornamentuotas roges, gamintas specialiems atvejams. Šventiniai vežimai buvo daromi daugiausia mediniai, nes metalinės detalės buvo per brangios. Ratai taipogi buvo mediniai, nepritaikyti sunkiems kroviniams. Ilgainiui kai kurias vežimo detales, įskaitant ir ratų stebules, imta sutvirtinti metalu. 1929 m. Latvijoje buvo registruoti 177 197 vežimai su medžio … Ratai, rogės

Pakinktai susaisto arklį su ratais, rogėmis ar darbiniu padargu ir arklio traukiamąją jėgą perkelia į juos. Pakinktus paprastai pritaiko prie arklio kūno formos, kad jam nebūtų žeidžiama oda ir neaatsirastų kitų traumų. Pakinktai yra dviejų tipų – plėškiniai ir pavalkiniai. Plėškės – dvigubos odos kimštas krūtindiržis, kaklininkas ir viržiai, kurių galai tvirtinami prie brankto. Naudojamos … Pavalkiniai pakinktai